2019 birželio 24 d., pirmadienis
 
Žiūrėkite naujausią laidą BTV tinklapyje
Laida rodoma
BTV
Šeštadieniais
8:45
 
 

Straipsniai

Šilti orai – vaikų traumų kviesliai
Medikai teigia, kad vasarą visada padaugėja vaikų traumų. Natūralu – kai oras šiltas, mažieji išdykėliai važinėja dviračiais, riedučiais, mėgsta po medžius pasikarstyti ar dar kitokių „pramogų“ susigalvoja – juk vaikui sunku nustygti vietoje. Bedūkstant labai lengva ir nusibrozdinti, susimušti petį ar ranką, susižeisti koją. Apie dažniausias vaikų patiriamas traumas kalbamės su vaikų ortopede-traumatologe Dalia Galvydiene.

Traumos sunkėja

Pavasarį ir vasarą į didžiųjų šalies ligoninių traumų punktus kasdien atvežama po 50–70 mažųjų pacientų, susižeidusių ar patyrusių įvairias traumas: sumušimus, galūnių lūžius, patempimus, nudegimus, smegenų sukrėtimus.
Medikai pastebėjo, jog pastaruoju metu vaikų traumų šiek tiek sumažėjo, bet jos vis sunkesnės. Kaulų lūžius iki 16 metų dažniausiai patiria berniukai, tuo tarpu tokia pati lūžio trauma diagnozuojama ir ketvirtadaliui mergaičių. Vaikai nukenčia ir eismo įvykiuose.

Kita vertus, traumų pobūdis priklauso ir nuo vaikų amžiaus. Pavyzdžiui, 3–5 metų vaikai yra labai aktyvūs ir smalsūs, jų energija tiesiog veržiasi per kraštus. Todėl mažieji ne tik energingai laksto, šokinėja, bet ir mielai karstosi po medžius, savo smalsumą patenkinti bando brisdami į nežinomus vandens telkinius, neatsargiai bėga per gatvę prieš atvažiuojantį automobilį. Tad ko stebėtis, kad dažnai „nukenčia“ vaikų keliai, alkūnės, čiurnos ir galva.

Vaikas susimušė

Krisdamas vaikas dažnai patiria sumušimą. Šiai traumai būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir plyšus kraujagyslėms dėl kraujo išsiliejimo atsiradusios kraujosruvos (mėlynės).

Patyrus sumušimą (beje, ir pasitempus čiurnos raiščius), reikia pakelti nukentėjusią galūnę ir jos nejudinti. Medikai rekomenduoja ant sumuštos vietos uždėti maišelį su ledo gabalėliais. Po 15–20 minučių ledo paketą reikia nuimti, palaukti, kol sumuštoje vietoje atsigaus kraujotaka, ir vėl uždėti. Sumuštos vietos šaldymas yra labai veiksmingas pirmosiomis valandomis po traumos. Jei skausmas nenurimsta po kelių valandų, reikia kreiptis į gydytoją traumatologą.

Jei vaikas susimušė galvą, reikėtų išsiaiškinti, kaip tai atsitiko: į kur vaikas trenkėsi, iš kokio aukščio ir kaip krito. Patyrusį galvos traumą vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą. Reikia atidžiai stebėti vaiko būklę. Jei pasikeitė įprastas vaiko elgesys, vaiką pykina, jis vemia, yra mieguistas, reikia nedelsiant vežti į gydymo įstaigą, nes vaikas gali būti patyręs smegenų sukrėtimą.
 
Įstrigo rakštis

Vaikai dažnai susižeidžia žaisdami. Pro odą į minkštuosius audinius gali patekti ne tik rakštis, bet ir kiti svetimkūniai – smulkios stiklo šukės, adata arba netikėtai į odą „įsisegęs“ žvejybos kabliukas. Rakštis ir kitus odos paviršiuje įstrigusius svetimkūnius galima pašalinti tiesiog pirštais. Rakšties vietoje likusią žaizdelę reikėtų dezinfekuoti spiritu, jei pasirodė kraujo, galima uždėti sterilų tvarstį. Tuo tarpu žvejybos kabliuko negalima patiems traukti, nes traukdami labiau sužalosite audinius. Kuo greičiau vežkite vaiką į gydymo įstaigą – medikai nukirps kabliuko viršūnėlę ir saugiai pašalins svetimkūnį. Jokiu būdu patys nejudinkite ir akyje įstrigusio svetimkūnio – jį gali pašalinti tik medikai.

Apkandžiojo keturkojis

Kasmet pasitaiko traumų, kurias vaikai patiria dėl keturkojų mūsų bičiulių – šunų ir kačių – kaltės. Dažnai vaikai nesisaugo draugų arba kaimynų laikomų gyvūnų, manydami, kad šie jų nepuls. Tačiau būtent patiklius ir neatsargius vaikus šie gyvūnai ir užpuola, apdrasko, apkandžioja. Kąstines žaizdas dažnai tenka siūti, vaiką skiepyti nuo pasiutligės ir pan. Būna (tiesa, rečiau), kad vaikai nukenčia ir nuo savų augintinių, su kuriais neatsargiai elgiasi arba juos erzina. Lauke žaidžiančius vaikus gali netikėtai užpulti ir sužaloti gatvėse valkataujantys gyvūnai. Todėl tėvai turi mokyti vaiką neerzinti gyvūnų ir stengtis išvengti nedraugiško kontakto.

Traumos vandenyje


Karštomis vasaros dienomis daug pavojų tyko prie upių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Jei norime išvengti nelaimės, neleiskime mažamečiams vaikams maudytis vieniems, be suaugusiųjų priežiūros, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių. Ypač nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje – kas žino, koks jo gylis, ar nėra dugne duobių. Be to, vandenyje gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų, į kuriuos vaikas gali
susižeisti.

Vyresni vaikai ir paaugliai gali susižaloti nardydami nežinomuose vandens telkiniuose. Sunkiausios traumos patiriamos, kai neriant galva atsitrenkiama į dugną. Nuo smūgio gali lūžti arba išnirti kaklo slanksteliai, pažeidžiamos nugaros smegenys. Neatsargus nardytojas gali patirti ne tik galvos traumą, bet ir susižaloti vidaus organus.

Vandenyje traumą patyrusiam vaikui reikia skubiai suteikti pagalbą. Jei vaikas užlipo ant stiklo šukių (kažkieno neapdairiai įmestų į vandenį) ir bėga kraujas, žaizdą reikia sutvarstyti. Jei žaizda itin gili, gausiai kraujuoja, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, nes gali tekti žaizdą susiūti.

Jei vaikas susižalojo nerdamas į vandenį, reikia skubiai ir labai atsargiai jį ištraukti iš vandens. Traukiant būtina kaip nors – kad ir rankomis – prilaikyti nukentėjusiojo kaklą. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, vaiko reikėtų nejudinti – geriausia paguldyti jį lygoje vietoje.

Saugumu turi pasirūpinti tėvai

Reikia perspėti vaikus ir nuolat jiems priminti būti atsargiems kieme, gatvėje, paplūdimyje ir net namuose. Lakstydamas lauke ar karstydamasis po medžius vaikas turėtų avėti patogią sportinę avalynę, o ne kambarines šlepetes. Važinėdami riedučiais, vaikai turi dėvėti specialias apsaugines priemones, o važiuodami dviračiu – galvą saugantį šalmą. Apskritai vaikai iki 8 metų amžiaus neturėtų važinėti dviračiais, paspirtukais ar riedučiais be suaugusiųjų priežiūros. Be to, tėvai neturėtų leisti vaikams lakstyti ir maudytis nežinomose vietose. O išleidžiant vaiką į kiemą, būtina įsitikinti, ar saugios žaidimų aikštelės, ar žaidimų įrenginiai nekelia grėsmės vaikų sveikatai.

Jei vaikas patyrė traumą

Pirmiausia susižeidusį vaiką reikėtų pasistengti nuraminti ir paguosti. Po to reikėtų apžiūrėti traumuotą vaiko kūno vietą. Jei ši vieta patinusi, bet atviros žaizdos nėra, ant jos reikėtų dėti šaldomuosius kompresus.

Jeigu vaikas krito ir nusibrozdino, nubrozdintą vietą reikėtų dezinfekuoti ir aprišti steriliu tvarsčiu. Jei vaikas įsipjovė ar prasikirto, žaizda didelė ir smarkiai kraujuoja, reikia ją užspausti steriliu tvarsčiu, kad liautųsi kraujavimas. Žinoma, reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems vykti į gydymo įstaigą. Jeigu pastebite, kad vaiko galūnė deformuota, patinusi ir labai skausminga, būtina neatidėliojant vykti pas gydytoją traumatologą, nes gali būti lūžęs kaulas. Kol vaikas mažas, tėvai jį atidžiai saugo, kad nenudegtų, neįkristų į duobę, nesusižeistų peiliu ir t. t. Tačiau ir vaikui paaugus reikėtų pasidomėti, kur ir su kuo jis žaidžia, ką veikia būdamas lauke, su kuo bendrauja, pasirūpinti, kad laiku grįžtų iš lauko namo. Mat iki vėlumos lauke užsibuvę vaikai gali patirti smurtines traumas, dažniau patekti į eismo įvykius.

Lina Jurgaitienė

„Sveikatos ABC“ žurnalas Nr. 6, 2011 m. birželis
 
 
© UAB Sveikatos ABC   Reklama
Dizaino sprendimas: Deform
Techninis sprendimas: PGS
“Sveikatos ABC”
Redakcijos adresas:
Inovacijų g. 4, LEZ, Kauno raj.
Tel. (8 37) 328008
Faks. (8 37) 338487
redaktore@sveikatosabc.lt