2019 birželio 24 d., pirmadienis
 
Žiūrėkite naujausią laidą BTV tinklapyje
Laida rodoma
BTV
Šeštadieniais
8:45
 
 

Straipsniai

Vasaros maudynės: malonumai ir pavojai
Kas gali būti maloniau karštą vasaros dieną, kaip panerti į vėsų jūros ar ežero vandenį. Tačiau kartais dėl šių malonumų nukenčia mūsų sveikata. To turėtų neužmiršti stipriosios lyties atstovai. Mat norėdami pasipuikuoti savo ištverme ir drąsa, jie net nesusimąsto apie galimus pavojus sveikatai. Po maudynių šaltame vandenyje, pasisėdėjimų ant šaltos žemės ne vienas vyras yra priverstas kreiptis į medikus.

Organizmo reakcija

Įbridus į vandenį, kyla apsauginė organizmo reakcija į galimą atšalimą: odos kraujagyslės susitraukia, todėl kraujas užpildo vidaus organus, pakyla kraujospūdis. Jaučiamas šaltis, drebulys, pašiurpsta oda. Tai pirminė reakcija (trunka vos keletą sekundžių).

Vėliau (antrinės reakcijos metu) išsiplečia kraujagyslės bei persiskirsto kraujas. Jaučiama, kaip po kūną pasklinda šiluma, oda sušyla ir parausta. Kraujagyslių susitraukimas, o po to išsiplėtimas yra puiki kraujotakos mankšta.

Naudingoji jūra

Maudynės jūroje grūdina organizmą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, termoreguliaciją. Labai naudinga ir mankšta jūros vandenyje, nes judant vanduo stipriau veikia visą kūną ir raumenis. Tokios procedūros rekomenduojamos žmonėms, sergantiems osteochondroze, ankstyvos stadijos skolioze, kitomis stuburo ligomis. Jūros bangavimas – puikus masažas, gerinantis raumenų tonusą, kraujotaką bei odos elastingumą.

Maudynės jūroje – tai maitinamoji odos kaukė odai, savotiška poodinė druskų injekcija. Jūros vandenyje ištirpę natrio, magnio, kalio, bromo, jodo jonai nusėda ant odos ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Po maudynių smulkiausi druskų kristalėliai lieka odoje (net nusiprau-sus po dušu) ir dar ilgą laiką žadina odos kraujotaką.

Venkite šalto vandens

Pasak profesoriaus fiziologo Edgaro Stankevičiaus, šaltos maudynės labai pavojingos stipriosios lyties atstovams. Pasimaudžius šaltame vandenyje, labiau atsipalaidavus ir pervertinus savo galimybes, juos gali užklupti prostatitas – prostatos uždegimas. Prostatos uždegimą gali sukelti ne tik šaltos maudynės, bet ir patekusi infekcija, persirgtos prostatos ligos, šlapimo takų procedūros, silpna imuninė sistema, lytinių organų ir dubens srities traumos, dažna vibracija, lytinė abstinencija arba nesaikingumas.  Ūmus uždegimas dažnai pereina į lėtinį ir gali kartotis žmogui išsekus ar patiriant stresą.

Kreiptis į medikus vyrą dažniausiai priverčia aštrus skausmas tarpvietėje, perštėjimas šlapinantis, pakilusi temperatūra.

Dėl tų pačių priežasčių gali atsirasti ir širdies negalavimų. Didelis fizinis ir emocinis stresas, nuovargis besi-mėgaujant gyvenimo malonumais nualina visą vyro organizmą, taip pat širdį. Todėl vyrai ima skųstis skausmu širdies plote, „perplakimais“, padidėjusiu kraujospūdžiu.

Jei nesigydoma, ūmus prostatitas labai dažnai išsivysto į lėtinį. Jo simptomai – savaites ar net mėnesius trunkantys dubens ir papilvės skausmai. Negydoma liga gali baigtis erekcijos sutrikimais, nevaisingumu, akmenų atsiradimu šlapimo pūslėje, šlapimo takų infekcija, inkstų funkcijos nepakankamumu, ūmiu šlapimo susilaikymu ir operacija. Taigi būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – uždegimą reikia rimtai gydyti (vaistų skiria tik gydytojas).

Kai praeina ūmus prostatito pe-
riodas, reikia atkurti ir pačią uždegimo nualintą prostatos funkciją. Tuomet vyrams gali pagelbėti maisto papildai, kurių sudėtyje yra ženšenio, oktakozanolio ir cinko – labai naudingų medžiagų prostatai.
Pagerėjus prostatos funkcijai, vyras ir vėl gali jaustis vyru. Atsigauna seksualinė funkcija, sustiprėja lytinis potraukis, gyvenimas tampa šviesesnis, sugrįžta visavertiškumo jausmas, noras džiaugtis gyvenimo malonumais.

Keli patarimai nutrūktgalviams

* Jeigu esate įsitikinęs, kad mokate puikiai nardyti ir joks gylis jums nebaisus, prieš nerdami vis tiek būtinai apžiūrėkite vandens telkinio dugną (galbūt priplukdyta kokių nors šakų, nuolaužų, kurios gali jus sužaloti).
* Nerdami būtinai saugokite galvą (šokdami stačia galva į vandenį, pirmiausia ištieskite rankas į priekį). Nesisaugodami galite trenktis galva į dugną ir susižaloti arba dar blogiau – gali įskilti stuburo slankstelis. Dažnai panašūs šokinėjimai į vandenį baigiasi tragiškai arba žmogus tampa neįgalus.
* Iškylaudami su vaikais, niekada – nė minutę – nepalikite jų vienų.
* Jeigu koją pradeda traukti mėšlungis, negailėkite savęs ir sutrauktą vietą kuo stipriau gnybkite arba kąskite. 
* Sveiką baimę vandeniui išlaikyti būtina. Jeigu jau esate labai drąsus, būtinai praneškite kam nors, kad ketinate perplaukti ežerą, tuomet bus lengviau prisišaukti pagalbos.
* Jeigu galite rinktis, vykdami iškylauti į paežerę neimkite jokių alkoholinių gėrimų.
* Jūroje patekus į srovę svarbiausia neišsigąsti. Reikia  stengtis laikytis ant vandens paviršiaus ir be reikalo neeikvoti jėgų mėginant plaukti prieš srovę į krantą – srovės vis tiek neįveiksite. Apie 300 metrų žmogų į jūrą nunešusi srovė susilpnės, ir tuomet neblogas plaukikas sugebės kitu kampu parplaukti į krantą.
* Tie, kurie savo jėgomis nepasitiki, turėtų stengtis atkreipti į save dėmesį mosuodami rankomis arba šaukdami ir laikytis ant vandens paviršiaus, kol į pagalbą atskubės gelbėtojai.

„Sveikatos ABC“ žurnalas Nr. 7, 2011 07 15 - 07 29
 
 
© UAB Sveikatos ABC   Reklama
Dizaino sprendimas: Deform
Techninis sprendimas: PGS
“Sveikatos ABC”
Redakcijos adresas:
Inovacijų g. 4, LEZ, Kauno raj.
Tel. (8 37) 328008
Faks. (8 37) 338487
redaktore@sveikatosabc.lt