Laidos anonsas
This text will be replaced
Laida rodoma
LNK
Sekmadieniais
9:00
Laida kartojama
LNK
Ketvirtadieniais
Po vakarinio kino.
Žurnalo anonsas
Mieli skaitytojai, čia Jūs rasite ateinančio žurnalo numerio anonsą.
Interviu su KMU Radiologijos klinikos gydytoja neuroradiologe dr. Rymante Gleizniene
Prakalbinti gydytoją neuroradiologę Rymantę Gleiznienę nebuvo lengva – tiesiog neturinti ką pasakyti. Bet kalbantis darėsi aišku, kad tai – gilus, rimtas, į savo darbą pasinėręs žmogus. Gydytoja iš pašaukimo. Jos darbo diena prasideda ankstyvą rytą ir trunka iki pat vakaro. Žinoma, kalbėjomės vakare, po alsios vasaros dienos, o kai išvargsti, kalbėti išties jau nesinori. Tikriausiai ir radiologo profesija išmokė gydytoją netuščiažodžiauti, kalbėti trumpai, konkrečiai. Šįkart dr. Rymantė Gleiznienė atsiveria mūsų žurnalo skaitytojams.
Interviu su Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijos „Saulutė“ vyr. gydytojo pavaduotoju medicinai Jonu Terteliu
Į septintą dešimtį įkopęs žymus neurologas juokauja, kad jaučiasi amžinai jaunas, tad ir jo amžių derėtų rašyti kitaip – du kartus po trisdešimt. Visą gyvenimą jis dirbo sunkų darbą: rūpinosi vaikais. Kaip medikas, beveik 40 metų gydantis sunkiausias smegenų traumas patyrusius, cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus. Ir – kaip tėvas. Ne tik trijų sūnų, kuriuos nuo mažų dienų po žmonos netekties užaugino vienas. Jis tėviškai rūpinosi ir tais, kuriuos gydė. Ir nežinia, kurias pareigas reikėtų rašyti pirmiau, kurios gydytojui svarbesnės – tėvo ar mediko. Pats gydytojas juokauja, kad dar „dirba“ poetu, grybautoju, sodininku, kulinaru... Jis sako esąs pragmatikas, tačiau tiki, jog kartais ir Likimas sudėlioja žmogaus gyvenimą.
Interviu su Seimo nare, profesore Vida Marija Čigriejiene
Ji – Seimo narė, prieš pusantrų metų Kauno Panemunės apygardoje išrinkta antrai kadencijai. Dirba Seimo Sveikatos reikalų komitete. Jos žodis svarus, nes pati yra gydytojų visuomenės atstovė, profesorė, ilgus metus dirbusi Kauno medicinos universitete ir šio universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove.
Bet jos kelias – ne rožėmis klotas. Vaikystėje patyrusi tremtį, vėliau šį faktą kurį laiką turėjusi slėpti, ji atkakliai siekė užsibrėžto tikslo.
Visa, ką turi, Vida Marija Čigriejienė pasiekė atkakliu darbu, dzūkei nebūdingu užsispyrimu.
2010 m. žurnale „Sveikatos ABC“ Nr. 4 skaitykite:
Interviu su KMUK gydytojais Rima ir Algirdu Boguševičiais
Jie jau tris dešimtmečius kartu ir puikiai sutaria. Anot namų šeimininkės, gal todėl, kad abu gydytojai, abu chirurgai, nors ir skirtingų sričių. Profesorius Algirdas Boguševičius – krūtų chirurgijos specialistas, jo žmona Rima – akių ligų gydytoja. Abu dirba toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje – KMUK, tiesa, skirtingose klinikose. Todėl dienos metu nesusitinka, o vakarai – jų. Vaikai užaugo, išskrido iš gimtojo lizdo. Liko vienu du. Po įtemptos darbo dienos savo jaukiame būste jie mėgsta pavakaroti prie puodelio arbatos, aptarti dienos įvykius, pasidalinti mintimis, šiluma, pajusti vienas kito artumą.
Interviu su kineziterapeute Vijole Česnulevičiene
Jau 12 metų Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje dirbanti kineziterapeutė nebeskaičiuoja, kiek pacientų, besiskundžiančių įvairiausiais stuburo negalavimais, sodino ant gimnastikos kamuolio, guldė ant kilimėlio, šimtus ar tūkstančius kartų kartojo tuos pačius pratimus, o vėliau džiaugėsi savo pacientų pasiektais rezultatais. „Nieko nėra prasmingiau, kai negalėjęs net pajudėti žmogus vieną dieną pakyla ir nueina... Bet vienas lauke – ne karys, – pabrėžė Vijolė. – Kartu su manimi turi dirbti ne tik visa medikų komanda, bet ir pats pacientas.“
Jau 12 metų Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje dirbanti kineziterapeutė nebeskaičiuoja, kiek pacientų, besiskundžiančių įvairiausiais stuburo negalavimais, sodino ant gimnastikos kamuolio, guldė ant kilimėlio, šimtus ar tūkstančius kartų kartojo tuos pačius pratimus, o vėliau džiaugėsi savo pacientų pasiektais rezultatais. „Nieko nėra prasmingiau, kai negalėjęs net pajudėti žmogus vieną dieną pakyla ir nueina... Bet vienas lauke – ne karys, – pabrėžė Vijolė. – Kartu su manimi turi dirbti ne tik visa medikų komanda, bet ir pats pacientas.“
Interviu su bendrosios praktikos gydytoju Giedriumi Tytmonu
Hipokratas neklydo sakydamas kad svarbiausias medicinos principas yra „Primum non nocere“ – „Pirmiausia nepakenk!“Medikams nėra lengva laikytis šios taisyklės, nes dažnai pacientai serga ne viena liga, vartoja kalnus vaistų, kurie dažnai turi neišvengiamą šalutinį poveikį. „Iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę. Savo darbe laikausi principo: ligą turi įveikti pacientas, o gydytojas yra tik pagalbininkas“, – sako gydytojas.
Hipokratas neklydo sakydamas kad svarbiausias medicinos principas yra „Primum non nocere“ – „Pirmiausia nepakenk!“Medikams nėra lengva laikytis šios taisyklės, nes dažnai pacientai serga ne viena liga, vartoja kalnus vaistų, kurie dažnai turi neišvengiamą šalutinį poveikį. „Iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę. Savo darbe laikausi principo: ligą turi įveikti pacientas, o gydytojas yra tik pagalbininkas“, – sako gydytojas.
Interviu su gydytoja Rasa Katkevičiene
Visą pokalbio laiką Rasa taip nuoširdžiai šypsojosi, kad nejučia pamaniau: „Turbūt laimės kūdikis“. Ir neprašoviau – gydytoja ne tik dievina kūdikius, bet ir dirba pediatre. O ji pati sako: „Viskas, ką dabar turiu, pareikalavo titaniškų pastangų ir laiko, todėl nedrįsčiau vadintis laimės kūdikiu. Tačiau esu laiminga, nes turėjau gerus laimės mokytojus“.
Visą pokalbio laiką Rasa taip nuoširdžiai šypsojosi, kad nejučia pamaniau: „Turbūt laimės kūdikis“. Ir neprašoviau – gydytoja ne tik dievina kūdikius, bet ir dirba pediatre. O ji pati sako: „Viskas, ką dabar turiu, pareikalavo titaniškų pastangų ir laiko, todėl nedrįsčiau vadintis laimės kūdikiu. Tačiau esu laiminga, nes turėjau gerus laimės mokytojus“.
Interviu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi, Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanu, vienu jauniausių profesorių Lietuvoje, Nacionalinės sveikatos tarybos nariu Rimantu Stuku.
„Ne egzistuok, o gyvenk“ – tai gyvenimo credo žmogaus, kuris, dar nesulaukęs 40-ies, tapo vienas geriausių savo srityje. „Jūra, kuri nebanguoja – bala ir ja niekada nenorėjau būti“, – šypsosi profesorius. Mokslai mokslais, bet yra sritis, kurioje šis žmogus – nepralenkiamas lyderis. Tai – maistas bei jo papildai. Profesorius ne tik patars, ką ir kaip, ir su kuo valgyti, bet ir nuvainikuos madingas dietas…
„Ne egzistuok, o gyvenk“ – tai gyvenimo credo žmogaus, kuris, dar nesulaukęs 40-ies, tapo vienas geriausių savo srityje. „Jūra, kuri nebanguoja – bala ir ja niekada nenorėjau būti“, – šypsosi profesorius. Mokslai mokslais, bet yra sritis, kurioje šis žmogus – nepralenkiamas lyderis. Tai – maistas bei jo papildai. Profesorius ne tik patars, ką ir kaip, ir su kuo valgyti, bet ir nuvainikuos madingas dietas…
Interviu su Kauno medicinos universiteto klinikų gastroenterologu, Kauno medicinos universiteto profesoriumi Laimu Jonaičiu ir jo žmona oftalmologe Živile.
Abu kaip susitarę jie tvirtina, kad medikų šeimoje prie vakarienės stalo kalbama ne tik apie darbą ir ligas. Tačiau ir apie jas pasišnekama. „Negali uždaryti durų ir pavirsti kažkuo kitu. Būtų gerai, jei pavyktų pusę savęs skirti darbui, o kitą pusę atiduoti šeimai, buičiai ir pramogoms. Tačiau dabar toli gražu taip nėra“, – prisipažįsta Laimas Jonaitis.
Gurkšnodami žaliąją arbatą jaukiuose Jonaičių namuose, aplink zujant šeimos „pagrandukei“ dvejų metukų Elzytei, kalbėjomės apie šeimą, vaikų auklėjimą, gydytojo darbą, amžinąsias vertybes, medikų ir pacientų bendravimą.
Abu kaip susitarę jie tvirtina, kad medikų šeimoje prie vakarienės stalo kalbama ne tik apie darbą ir ligas. Tačiau ir apie jas pasišnekama. „Negali uždaryti durų ir pavirsti kažkuo kitu. Būtų gerai, jei pavyktų pusę savęs skirti darbui, o kitą pusę atiduoti šeimai, buičiai ir pramogoms. Tačiau dabar toli gražu taip nėra“, – prisipažįsta Laimas Jonaitis.
Gurkšnodami žaliąją arbatą jaukiuose Jonaičių namuose, aplink zujant šeimos „pagrandukei“ dvejų metukų Elzytei, kalbėjomės apie šeimą, vaikų auklėjimą, gydytojo darbą, amžinąsias vertybes, medikų ir pacientų bendravimą.
Interviu su Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėju Alvydu Česu
Jis – gydytojas chemoterapeutas. Nors gyvena ne sostinėje ir dirba ne prestižinėje, daugelio įsitikinimu, šalies sveikatos priežiūros įstaigoje – Santariškėse, o uostamiesčio universitetinėje ligoninėje, pas jį gydėsi ne vienas garsus Lietuvos žmogus. Gydytojas pelnė ne tik sunkios ligos kamuojamų žmonių, bet ir savo kolegų pasitikėjimą.
Jis – gydytojas chemoterapeutas. Nors gyvena ne sostinėje ir dirba ne prestižinėje, daugelio įsitikinimu, šalies sveikatos priežiūros įstaigoje – Santariškėse, o uostamiesčio universitetinėje ligoninėje, pas jį gydėsi ne vienas garsus Lietuvos žmogus. Gydytojas pelnė ne tik sunkios ligos kamuojamų žmonių, bet ir savo kolegų pasitikėjimą.
Partneriai
