2012 vasario 07 d., antradienis

Žiūrėkite naujausią laidą LNK tinklapyje

Anonsas

2009 m. žurnale „Sveikatos ABC“ Nr. 10 skaitykite

2009 m. žurnale „Sveikatos ABC“ Nr. 10 skaitykite:

Interviu su Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėju Alvydu Česu
Jis – gydytojas chemoterapeutas. Nors gyvena ne sostinėje ir dirba ne prestižinėje, daugelio įsitikinimu, šalies sveikatos priežiūros įstaigoje – Santariškėse, o uostamiesčio universitetinėje ligoninėje, pas jį gydėsi ne vienas garsus Lietuvos žmogus. Gydytojas pelnė ne tik sunkios ligos kamuojamų žmonių, bet ir savo kolegų pasitikėjimą.

 Ką aš norėjau pasakyti?

 Plepėdami su bičiuliais, o gal darydami svarbų pranešimą staiga pamirštate, ką norėjote pasakyti? Vadinasi, „sustreikavo“ atmintis – viena iš svarbiausių pažintinių funkcijų,  apibūdinančių galvos smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Be atminties negalėtume pažinti pasaulio, išmokti naujų įgūdžių, priimti sprendimų remdamiesi ankstesne informacija ir patirtimi. Bet ką daryti, jeigu viską pamirštame, tarsi ant pečių būtų ne galva, o tuščia puodynė?

Organizmo barometras – sąnariai

Spalį naktys jau būna  šaltos, žemės paviršių glosto pirmosios šalnos, o dienos irgi  nelepina šiluma. Namuose taip pat šalta – šildymo sezonas dar neprasidėjo...Tada sąnarius skauda, gelia, jie patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų. Mat sąnariai jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius ir ir drėgmę. Apie 30 proc. gyventojų, iš jų 66 proc. jaunesnių nei 65 metų amžiaus, vargina sąnarių negalavimai.


Kai ateina ruduo...

„Kai ateina ruduo, namuose prasideda „slogų sezonas“, – guodžiasi Rūta, auginanti du mažamečius vaikus. – Kai slogą iš darželio „parsineša“ vyresnėlis, žinau, kad po dienos ar dviejų nosis pradės varvėti ir jaunėliui. Taip ir kamuojamės iki pavasario“. Kaip padėti slogos kamuojamam vaikui?
 
Amžina draugystė

Ką daryti, jei vaiko draugai jums visiškai nepatinka? Psichologų nuomone, vaiko draugais mes nepatenkinti dėl gana paprastos priežasties – mums nepatinka, kad sūnui ar dukrai įtakos turi dar kažkas. Ir kas baisiausia – tas kažkas tampa mūsų atžalos numylėtiniu, o mes su savo patarimais liekame nuošaly. Bet yra ir pasąmonės diktuojama priežastis: mes bijome... pasenti.
 
Laikykimės distancijos

Žinomas vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė žmonių santykius yra palyginęs su dygliuočio, arba dygliakiaulės, elgesiu. Kai dygliuočiai šąla, jie glaudžiasi vienas prie kito, nors savo dygliais bado kaimynus. Taip ir mes: ieškome artumo, kad „nesušaltume“, bet vengiame priartėti pernelyg arti, kad aplinkiniai mūsų „nesužeistų“. Tad koks atstumas ir kada  mums nepavojingas?

Nekviestoji viešnia – osteoporozė

Gamta mums davė tobulus kaulus. Kaulo struktūra, kurios laikančiąsias „sijas“ sudaro kaulinio audinio ląstelės,  yra ažūrinė ir tvirta kaip Eifelio bokštas. Šiam inžinerijos genijaus kūriniui kenkia rūdys, o tobula mūsų kaulų struktūra turi atlaikyti kitą išbandymą – nuolatinį persitvarkymą. Visą laiką dalis kaulinio darinio „ištirpsta“ ir vietoj jo susidaro naujas kaulas. Kritiniu kaulo persimodeliavimo momentu naujai susidariusio kaulo tvirtumas priklauso nuo kraujyje esančių estrogenų kiekio: jeigu jų yra mažiau negu norma, kaulai gauna per mažai kalcio ir pasidaro trapūs. Tai ir yra osteoporozė.

Liečiu ir gydau

Prieš 5 tūkst. metų mūsų protėviai nė nenumanė, kad negaluojantį organizmą būtų galima gydyti vaistų piliule. Jie glostydavo ir trindavo kūną, tepdavo aliejais bei gerdavo žolelių nuovirus. Apie glostymo meno, arba šiuolaikine kalba šnekant, masažo naudą kūnui ir sielai suprasti galima tik po... masažo. Glostant šalinami toksinai, nuvejamas stresas, sureguliuojama kraujotaka, praeina nugaros skausmas, pagerėja nuotaika, tobulėja kūno linijos ir sugrįžta meilė sau.  


Kai užklumpa šlapimo pūslės uždegimas

Nors orai negailestingai vėsta, bet ilgakojės mergaičiukės dar neskuba ieškoti šiltesnio apdaro. Juk taip dar norisi pasipuikuoti gražiomis kūno linijomis... Tik bėda, kad dėl netinkamos aprangos ir organizmo neprisitaikymo prie besikeičiančių orų ne vieną dailiosios lyties atstovę ima varginti šlapimo takų infekcijos.

Užburtas ratas

Paprastai vyrai savo sveikata, ypač lytine, rūpinasi kur kas mažiau nei moterys. Jie gyvena pagal principą: gal viskas praeis savaime. Tačiau urologai teigia, kad rudenį į juos kreipiasi nemažai vyrų, kurie skundžiasi  po vasaros maudynių šaltame vandenyje atsiradusiais nemaloniais ir varginančiais simptomais. Ilgai kentę, net sugebėję tik jiems žinomais būdais įsigyti antibiotikų (šiaip parduodamų tik su receptais), vyrai vis tiek būna priversti kreiptis į medikus. Kas vargina stipriosios lyties atstovus?


Jeigu vyras knarkia...

Jau kelinta naktis vis ketinate užtrenkti miegamojo duris ir ramiai išsimiegoti svetainėje ant sofos, nes jūsų vyras knarkia taip, kad dreba sienos... Žinoma, galite taip padaryti, bet reikėtų pasirūpinti ir vyru – galbūt jūsų gyvenimo draugas serga obstrukcine miego apnėja ir nė nenutuokia, kokia grėsmė kilo jo sveikatai. Apie vyrus kalbame ne be reikalo, nes būtent jie yra didžiausi knarkaliai. Kita vertus, vyresnio amžiaus moterys taip pat pradeda drebinti sienas. Beje, knarkimas anaiptol nėra tik juokų objektas.

 Aš – katinas, vaikštau kur noriu

Šiltas mažas pūkuotas kamuoliukas strykteli nuo lovos, užšoka ant televizoriaus ir lyg būtų didžiausias kino gurmanas murkia kiek įmanydamas. Ar ši namų idilė jus nupurto, ar taip gyvenate jau ne vienerius metus? Felinologai – katėmis besidomintys specialistai – tvirtina, kad pūkuotas padaras gali visiškai pakeisti namų atmosferą, o augančias jūsų atžalas išmokyti  rūpintis kitais.

Mūsų erdvės

Mūsų namai ir yra tam tikra prasme mes patys. Pirmoji mūsų asmenybės siena – fizinis mūsų apvalkalas, antroji – sienos tos vietos, kur mes gyvename. Mūsų namai mus tarsi kopijuoja, nes juos įsirengiame pagal savo norus ir poreikius. Todėl perėjus per kambarius galima daug ką pasakyti apie įvairias jų gyventojų gyvenimo puses. 

Genialu tai, kas paprasta

„Gal slides pametei?“ – pavymui išgirsta šiaurietiško vaikščiojimo (Nordic Walking)  entuziastai.  Vaikščiojimas su lazdomis – gana naujas ir akiai neįprastas sporto būdas. Jau trečius metus lietuvius vaikščioti su lazdomis mokantis Valdas Tautkus pataria nekreipti dėmesio į kritiškas pastabas ir ragina susidomėti sportu, kuris beveik nieko nekainuoja. Pasak kineziterapeuto, šiaurietiškas vaikščiojimas tikrai padeda būti sveikam ir atsikratyti daugelio negalavimų.

Nutukę vaikai

Kol vaikas mažas, tėvai džiaugiasi jo putliais skruosteliais ir apvaliomis formomis. Mažas, dar nevaikštantis kūdikis išties būna rubuilis. Bet pradėjęs bėgioti mažylis natūraliai ištįsta, darosi lieknesnis. Tačiau būna ir kitaip. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet 2 proc. padaugėja nutukusių vaikų. PSO prognozuoja, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs. Jau dabar Europos Sąjungoje yra apie 22 mln. antsvorio turinčių vaikų, iš jų 5 mln. – nutukę.

Morkų dietos paslaptys

Norėdamos numesti svorio, moterys griebiasi įvairiausių dietų – obuolių, vyšnių, abrikosų... Jos atrodo itin patrauklios ir daug žadančios. Tačiau  ar ne geriau imtis kažko paprastesnio – pavyzdžiui, morkų. Dabar rudenį, kai šių daržovių gausu, būtų nuodėmė jas pamiršti. Saldžios, švelnios, aromatingos morkos niekuomet neatsibos. Be to, jos ir pamaitins, ir pagydys, ir padės sulieknėti. Žodžiu, morkos – kaip tik tiems, kas nori turėti grakščią figūrą.

Geniui galvos neskauda

Galvos skausmas, nemiga, peršalimo ligos žmones kamavo nuo neatmenamų laikų. Tada niekas nebuvo girdėjęs apie tabletes, tepalus ar kitus stebuklingus vaistus. Tad kaip gydėsi mūsų protėviai? Atsakymas paprastas: jie naudojo pačias nekenksmingiausias priemones – žoleles, augalų šaknis, uogas, daržoves. Gal ir mums vertėtų prisiminti pamirštus močiučių receptus, užuot griebusis tabletės nuo galvos skausmo?

Atsakymai į skaitytojų į klausimus

Kryžiažodis