2010 m. žurnale „Sveikatos ABC“ Nr. 7 skaitykite:

Studentams kasdien tenka daug laiko praleisti prie knygų, kompiuterių, už automobilio vairo. Nespėjus visko atlikti dieną, dalis darbų nusikelia į vėlų paros laiką, o tuomet tenka intensyviai dirbti menkai apšviestoje aplinkoje, vairuoti naktį. Visi šie faktoriai neabejotinai vargina akis. Apie tai ir kalbėsime su mūsų laidos ekspertais.

Anonsas

Interviu su KMU Radiologijos klinikos gydytoja neuroradiologe dr. Rymante Gleizniene

Prakalbinti gydytoją neuroradiologę Rymantę Gleiznienę nebuvo lengva – tiesiog neturinti ką pasakyti. Bet kalbantis darėsi aišku, kad tai – gilus, rimtas, į savo darbą pasinėręs žmogus. Gydytoja iš pašaukimo. Jos darbo diena prasideda ankstyvą rytą ir trunka iki pat vakaro. Žinoma, kalbėjomės vakare, po alsios vasaros dienos, o kai išvargsti, kalbėti išties jau nesinori. Tikriausiai ir radiologo profesija išmokė gydytoją netuščiažodžiauti, kalbėti trumpai, konkrečiai. Šįkart dr. Rymantė Gleiznienė atsiveria mūsų žurnalo skaitytojams.

Tas svaigus adrenalinas...

Jūsų gyvenimas nuobodus ir mažai jaudinantis? Norite trupučio adrenalino? Metas į atrakcionų parką... 110 km/h greičiu skriejantis atrakcionas, atrodo, gali išpurtyti visą skrandžio turinį, tačiau jis neatbaido adrenalino ištroškusių žmonių. O gal jūs esate žmogus, kuris be baimės „skraido“ amerikietiškais kalneliais, kopia į aukščiausias viršukalnes ar neria gilyn pasidairyti į pasakiškus koralų rifus? Galbūt jūs nebijote nei aukščio, nei greičio ir to ieškote nuobodžioje kasdienybėje? Jei taip – jums trūksta adrenalino. Tačiau šis ekstremalių pojūčių potraukis gali tapti labai pavojingas…

Kanda ir naminiai gyvūnai

Vaikai netveria džiaugsmu turėdami namuose augintinį, o psichologai tvirtina, kad naminiai gyvūnai ugdo vaikų atsakomybės ir rūpesčio kitais jausmus. Tačiau būkime atsargūs. Vaikai myluoja gyvūnus, glosto, glaudžia prie veido, kartais net išdrįsta rainakėliui patempti už uodegos, todėl gali pasigauti infekciją. Beje, net kantriausias šunelis, nuo ryto iki vakaro erzinamas vaikų, gali imti ir įkąsti. Taigi kartais reikia ir sutramdyti savo padaužas, išmokyti gerbti gyvūnus ir, užuot erzinus, rūpintis jais.

Jeigu svaigsta galva

„Pastaruoju metu jaučiuosi gana prastai. Negana to, kad kankina vasaros karštis, bet susilpnėjo ir atmintis, vargina nuolatinis galvos skausmas, svaigimas, ūžimas ausyse, būna sunku užmigti. Pasidariau dirgli, greitai susijaudinu, labai pavargstu, jaučiu įtampą ir nerimą. Bet labiausiai gąsdina tas galvos svaigimas – net rytą, keliantis iš lovos, ima svaigti galva. Kas tai galėtų būti?“ – teiraujasi žurnalo skaitytoja.

Vasaros karščiai ir sveikata

Vasaros karščiai – tikras išbandymas žmogaus organizmui. Sunku jį ištverti sveikiems žmonėms, o ką jau kalbėti apie sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštomis dienomis šių žmonių sveikata labai pablogėja – dažniau skundžiamasi kraujospūdžio svyravimu, širdies ritmo sutrikimu, sunkumu krūtinėje ar galvos svaigimu. Nustatyta, kad vasarą labai padaugėja smegenų ir širdies infarktų atvejų. Pagrindinė priežastis yra padidėjęs prakaitavimas ir sumažėjęs skysčių kiekis organizme.

Plokščių pėdučių vargai

Poliklinikos koridoriuje, ūžiančiame nuo vizito pas gydytoją ortopedą laukiančių vaikų, nugirstu pagyvenusio mediko frazę: „Ar visi pas mane? Visi plokščiapėdžiai?“ Ir atmintyje iškilo vaikystės įspūdžiai, kai paprastame provincijos vaikų darželyje bent kartą per metus būdavo tikrinamas mūsų pėdučių skliautas. Visai smagu būdavo pamirkius kojas į dažus pėdinti ilgu balto vyniojamojo popieriaus taku, nusidriekusiu per visą grupės rūbinę. O tada lyginti savo pėdsakus su grupės draugų kojų atspaudais: kieno didesni? Taip pat smagiai prisimenu ir specialias mankšteles, skirtas vaikams, linkusiems į plokščiapadystę. Ar tikrai „naujaisiais“ laikais daugėja vaikų plokščiomis pėdomis? Kaip atpažinti ir laiku sustabdyti vaikų plokščiapadystės progresavimą?

Eime pasivaikščioti

Dar Hipokratas teigė, jog ėjimas – pats geriausias vaistas nuo visų ligų. Beje, vasarą vertėtų vaikščioti basomis. Ar bandėte ankstyvą vasaros rytą pabraidyti po rasotą žolę? Puikumėlis – ir geros nuotaikos užtaisas visai dienai! Na, o jei ryto rasa jums per šalta, eikite pasivaikščioti dieną arba vakare, kai parko takeliai dar alsuoja vasaros šiluma.

Šiaulių apskrities ligoninė: šimtametė istorija ir ateities planai

Šiaulių apskrities ligoninė – bene vienintelė daugiaprofilinė gydymo įstaiga Šiaurės Lietuvoje. Šioje ilgametę istoriją turinčioje ligoninėje dirba pajėgi aukšto lygio specialistų komanda, kuri siekia, kad pacientai laiku gautų visapusišką ir optimalią pagalbą. Ilgalaikės ir sudėtingos sveikatos apsaugos reformos sąlygomis ligoninė yra restruktūrizuota ir aprūpinta šiuolaikinėmis diagnostikos ir gydymo technologijomis.

Tramdykime dirglumą

Mes visi kartais būname dirglūs ir irzlūs. Bet yra žmonių, kuriuos dirglumas kamuoja nuolatos. Tokiam žmogui sunku gyventi, dar sunkiau – gerai sutarti su aplinkiniais. Dėl to suyra santuokos, netenkama darbo…Galų gale tai gali sukelti ir ligą. Specialistai teigia, kad dirglumas, irzlumas neatsiranda šiaip sau, be priežasties. Jei norime įveikti šias būsenas, pabandykime nustatyti ir jų priežastis.

Pasikalbėkim, dukra!

Ji tik ką žaidė su lėlėmis, iki užsimiršimo klausydavosi jūsų sekamų pasakų, o gal atvirkščiai – dūkdavo kieme, karstydavosi po medžius… Dabar viskas pasikeitė. Jūsų mažoji (tiesa, jai jau septyneri ar aštuoneri, o gal ir šiek tiek daugiau) tapo tyli it pelytė – užsidaro savo kambaryje, ir jos tarsi nėra. Vakare dar tyliau įslenka į vonią ir, gink Dieve, nebandyk eiti paskui – jokiu būdu neįsileis. Jeigu pastebėjote tokius dukros pokyčius, būtų pats laikas pasikalbėti apie jos bundantį moteriškumą.

Ką reikėtų žinoti apie inkstų akmenligę?

Jų organizme yra du. Jie – kumščio dydžio, pupelės formos, „nemėgsta“ druskos, kai kurių medikamentų… Žinoma, tai – inkstai, atliekantys daug labai svarbių funkcijų. Kol inkstai funkcionuoja normaliai, mes jų tiesiog nejaučiame. Tačiau bėda, kad inkstuose gali formuotis akmenys. Jeigu jie nedideli, net nežinome, kad jų turime. Tačiau kai akmenukai iš inksto „išsiplauna“ per šlapimo srovę į šlapintakį ir čia įstrigę sutrikdo šlapimo nutekėjimą,suremia tokie skausmai, kad nors kauk.

Tegyvuoja natūralus grožis!

Vasarą, kai mūsų veidus nubučiuoja saulė, nuplauna sūrūs jūros vandenys, nugairina šiltas vėjas, esame pačios gražiausios – kupinos jėgų, spindinčiomis akimis ir pailsėjusiu kūnu. Ar reikėtų tą grožį ryškinti? Makiažo specialistai, šiuolaikiškai vadinami visažistais, teigia, kad vasarą, ypač dienos metu, geriausia yra natūralus grožis. Vakaro makiažas jau gali būti ryškesnis. Ar dažyti blakstienas, ar veidą tepti skysta pudra, kokius lūpų dažus rinktis, kad nepakenktume odai ir nesugadintume visų atostogų.

Tylios, bet... jautrios kepenys

Kepenys intensyviausiai dirba nuo 1 iki 3 valandos nakties. Kol mes miegame, jos neutralizuoja ir pašalina iš organizmo per dieną susikaupusias žalingas medžiagas, taip pat atsinaujina jų ląstelės. Jeigu kepenys dėl kokių nors priežasčių su tuo nesusidoroja, rytą mes atsikeliame prastai jausdamiesi. Ilgai ieškome priežasties, nes kepenys

gana ilgai sugeba pačios gintis nuo joms nepalankių veiksnių. Todėl apie kepenų negalavimus kartais sužinome net per vėlai. Ką gi reikėtų žinoti apie šį organą ir kaip rūpintis?

Sveiki dantys ar protezai?

Dažnai pasvajojame apie plačią šypseną, bet toli gražu ne kiekvienas ryžtamės reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, juolab burnos higienos specialistą. Susirūpiname tik tada, kai atsiranda nemalonus burnos kvapas, ima kraujuoti dantenos, užklumpa dantų skausmas arba dantys tiesiog vienas po kito ima byrėti. Pasirodo, kad labai dažnai dantų netenkame dėl netinkamos burnos higienos. Dantims ir dantenoms vien reguliaraus valymo, deja, nepakanka.

Vaistiniai augalai: naudingi, bet ir kenksmingi

Ar jūsų namų palėpėje jau džiūsta vaistinė augalinė žaliava – vaistinių ramunių, liepų žiedai, beržų ir dilgėlių lapai? Ar gerai pažįstate mūsų pievose ir laukuose žydinčius augalus? Ar žinote, kad kai kurie vaistiniai augalai gali ne tik padėti, bet ir pakenkti – sukelti haliucinogeninį poveikį?

Aleksandras Flemingas: kartais randi tai, ko neieškojai...

Vieną 1928-ųjų rudens rytą Aleksandras Flemingas surinko iš savo laboratorijos pakampių lėkšteles, kuriose augino bakterijas tyrimams. Indai jau buvo spėję apaugti pelėsiu. Lyg ir nieko ypatinga, bet mokslininko akis užkliuvo už kai ko įtartino. Šalia pelėsio neaugo nė viena bakterija! Būtent šis pastebėjimas ir tapo atradimu, apvertusiu medicinos pasaulį aukštyn kojomis.

Atsakymai į skaitytojų į klausimus

Dizaino sprendimas: Deform

Techninis sprendimas: PGS

“Sveikatos ABC”

Redakcijos adresas:

Inovacijų g. 4, LEZ, Kauno raj.

detalūs kontaktai

Tel. (8 37) 328008

Faks. (8 37) 338487

redaktore@sveikatosabc.lt